Europos Sąjungos ištakos ir raida

Europos Sąjungos ištakos ir raida

 Gimnazijoje tęsiasi projekto „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ veiklos. I gimn. klasės mokiniai, kurie norėjo pagilinti žinias apie ES, pamokai ruošėsi atsakingai. Pamokos pradžioje Aušrinė ir Domantė papasakojo legendą apie gražiąją Europą ir paaiškino žodžio „Europa" kilmę. Išsamų ir įdomų pranešimą apie ES ištakas ir raidą pristatė Alvidas. Jis priminė, kad milijonai karą išgyvenusių europiečių buvo pasiryžę daryti viską, kad užkirstų kelią, bet kokiai naujos tragedijos galimybei. „Daugiau niekados!“ – šis devizas ir siekis tuomet vienijo daugumą Europos gyventojų. Grupė įžvalgių lyderių įkvėpė sukurti tai, kas virto Europos Sąjunga, kurioje šiandien gyvename. Be jų energijos ir ryžto dabar nesidžiaugtume taikiu ir stabiliu gyvenimu, kuris mums atrodo toks įprastas....

 „Gyvenu ES"- tai Gretos ir Petro pranešimo tema. Mokiniai supažindino su Europos žemyno geografine padėtimi, palygino ją su Europos Sąjungos teritorija, pristatė regionus. Markas papasakojo apie „Brexit“ ir supažindino su JK ir ES pozicija išstojant iš bendrijos. Visiems patiko praktinė užduotis, kurią mokiniai atliko grupėse. Geriausiai ES valstybių vėliavas žinojo Arnoldas.

 Pamoka buvo turininga, įdomi ir papildė kiekvieno žinių bagažą.

 Rožė Teišerskienė, vyresnioji geografijos mokytoja

 

Atvira istorijos pamoka „Demokratija ir parlamentizmas“

 Atvira istorijos pamoka „Demokratija ir parlamentizmas“

 Projekto „Mokyklos – Europos parlamento ambasadorės“ veiklų įgyvendinimas gimnazijoje tęsiasi. Balandžio 26 dieną III ir IV gimn. klasės mokiniai dalyvavo istorijos pamokoje „Demokratija ir parlamentizmas“. Pamokos tikslas – apibūdinti Europos demokratijos ir parlamentarizmo ištakas, įvardyti šiuolaikinės demokratijos principus ir jos reikšmę europinio identiteto formavimuisi, aptarti Europos Parlamento veikimo ir sudarymo principus, įvertinti jo reikšmę politiniam ES gyvenimui.

 IV gimn. klasės mokinės Toma ir Evelina pristatė demokratijos raidą, apibūdino tiesioginę ir atstovaujamąją demokratiją, nurodant trūkumus ir privalumus. Visi kartu mokiniai aptarė demokratijos reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Tos pačios klasės mokinės Renalda ir Morta pristatė parlamentizmo raidą, Europos Parlamento funkcijas, palygino rinkimų sistemas. Pristatymo pabaigoje parodė video medžiagą „Jūsų, kaip ES piliečio, teisės“.

 Pamokos įtvirtinimui mokiniai atliko keletą užduočių. Panaudojus rinkimų simuliacijos užduotį buvo inscenizuojama burtų procedūra, o kitoje užduotyje – mokiniai vertino tinkamiausias kandidato asmenines savybes, socialines bei profesines kompetencijas ir pasisakė, už ką balsuotų. Sugretinus du skirtingus rinkimų būdus, kur viename lemia atsitiktinumas, kitame – argumentai ir rinkėjo valia, mokiniai padarė išvadą, kad burtų keliu valdžia išrenkama visiškai atsitiktinai, negalima įvertinti nei atstovo savybių, nei kompetencijos, o šiuolaikinė rinkimų sistema palieka rinkėjui teisę spręsti, kokia bus valdžia. 

 Pamokoje buvo akcentuojama sąmoningo sprendimo, už ką balsuoji, svarba. Sąmoningas rinkėjo apsisprendimas – tai ne tik teisė, bet ir pareiga, o būti išrinktam reiškia pareigą ir tarnavimą žmonėms, bet ne privilegiją. Pamoką baigėme aptardami pamokos veiklas ir įsivertindami įgytas žinias.

Istorijos mokytoja metodininkė Ineta Stankuvienė

 

Papildoma informacija