Judriosios pertraukos

Judriosios pertraukos
 
 Kai mūsų gimnaziją aplanko svečiai, stebisi, jog pertraukų metu dauguma mokinių yra lauke, kur prasmingai praleidžia laisvas minutes. Mes tuo labai džiaugiamės ir dar labiau skatiname mokinius kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.


 Kadangi mūsų sveikatinimo projekto „Sveikas ir laimingas“ veiklos nukreiptos į judėjimą, sveiką gyvenseną, kad būtumėme laimingi, todėl šią savaitę dar labiau paskatinom mokinius pajudėti. Per ilgąsias pertraukas mokiniai vaikščiojo stadione, žaidė įvairius žaidimus su kamuoliu, o patys mažiausi stiprino rankas ir kojas laipiodami savo žaidimų aikštelėje. Gera žiūrėti, kad šalia gimnazisto eina ir mažesni mokinukai, kad bendraklasiai neskubėdami vaikšto ir kalbasi, maloniai bendrauja, kad tarp jų yra ir mokytojų. 
 
 Manome, kad tokios judrios pertraukos labai svarbios jaunam organizmui ir suteikia mokiniams nemažai džiaugsmo. 
Elena Vaitkuvienė, projekto vykdytoja
 

Naktį keliauti įdomiau

Naktį keliauti įdomiau

 Keliauti, pažinti, atrasti žmonės troško nuo senų laikų. Bendras tikslas ir šalia esantys širdžiai mieli žmonės dar labiau sustiprina patirtas emocijas. Grupelė mūsų gimnazijos ateitininkų, vykdydami projektą ,,Mes – gyvenimo druska“, susiruošėme į Dubysos regioninio parko organizuojamą pažintinį nakties žygį po istorines Šešuvies slėnio vietas. Nors debesys gąsdino lietumi, tačiau patirti kelionės įspūdžiai atpirko visus nepatogumus. Žygį pradėjome nuo garsiųjų Molavėnų piliakalnių ir jau temstant savo drąsą išbandėme slidžiu ir siūbuojančiu tiltu per Šešuvies upę. Pasiekę buvusį Šveikauskų dvarą – dabartinius Pašešuvio bendruomenės namus, sužinojome keletą legendų ir istorinių faktų apie šią vietovę, dvarą, jame gyvenusius žmones.

 Visiškai sutemus tarsi slidėmis linksmai ,,čiuožėme“ nuo molėto kalniuko ir iš Žalpės upės kyšančiais akmenimis kėlėmės į kitą krantą. Po poros valandų pasiekėme senąjį, gatvinio tipo visai baigiantį išnykti Mažintų kaimą ir vėl priėjome Šešuvies upę. Dar kartą pasisupome ant tilto, išklausėme gido pasakojimą ir pavargę, bet gerai nusiteikę grįžome į pradinį kelionės tašką – Molavėnus. Čia mūsų laukė gardus žemaitiškas kastinis su karštomis bulvėmis, kugelis ir žolelių arbata. Juokavome, kad pasitvirtino geras mūsų liaudies posakis: ,,Geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti.“

Gustė Masiulytė, ateitininkų būrelio narė

 

Papildoma informacija