Kaip sugauti motyvaciją?

Kaip sugauti motyvaciją?

 Profesorius Karolis Borsukas yra pasakęs, kad  matematika pagrįsta žaidimo principais.  Jei supranti žaidimo taisykles, tai labai smagu žaisti. 

 Šiais mokslo metais ketvirtokai stengiasi giliau pažinti matematiką. Mokosi ne tik taikant naują patyriminį mokymosi modelį, bet ir technologijas, dalyvaudami įvairiuose konkursuose. Labiausiai mokiniams patiko žaismingos, suprantamai formuluojamos užduotys, apimančios informatikos ir matematikos sritis informatikos ir informatinio mąstymo konkurse „Bebras“.

 „Olympis“, kurio pagrindinis tikslas – sudominti mokinius mokomuoju dalyku ir skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, ugdė ir drąsą, ir ryžtą, formavo gebėjimus kelti tikslus ir jų siekti. Šiame konkurse, kuriame dalyvavo penki ketvirtokai, Aušrai Laukšaitei paskirti net trys medaliai.

 Ištvermingiausi gimnazijos septyni pirmokai, vienas trečiokas ir šeši ketvirtos klasės mokiniai, visą lapkričio mėnesį dalyvavę nacionaliniame matematikos konkurse "Matematikos Ekspertas", kurį organizuoja "10Monkeys", jau džiaugiasi gavę diplomus. 

 Konkursai, kaip ir žaidmas – "motyvuojantis būdas praktikuotis ir išmokti daugiau!  

 Pradinių klasių vyresnioji mokytoja Jūratė Dumskienėkytis! Konkurso misija yra skatinti vaikus mokytis matematikos, padėti mokytojams naudotis technologijomisokytis matematikos, padėti mokytojams naudotis technologijomisMatematikos Ekspertas" yra nacionalinis matematikos konkursas, kurį organizuoja "10Monkeys". Tai yra puikus būdas motyvuoti vaikus mokytis! Konkurso misija yra skatinti vaikus mokytis matematikos, padėti mokytojams naudotis technologijomis.

Patyriminis ugdymas

Patyriminis ugdymas

 Žymus kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs:  ką išgirdau – pamiršau, ką pamačiau – atsimenu, ką padariau – supratau. Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Paliesti, paragauti, pabandyti, atrasti, sukurti.

 Trečiokai noriai renkasi netradicines veiklas, erdves. Jie labai mėgsta tyrinėti, vykdyti apklausas, atlikti bandymus, eksperimentus. 

 Pasaulio pažinimo pamokų metu per pirmąjį pusmetį mokiniai stebėjo gimnazijos parko augmeniją. Atpažino ir nurodė čia augančius augalus: žoles, krūmus, medžius. Skirstė juos pagal  populiarumą  Lietuvoje, fiksavo, skaičiavo, sistemino gautus duomenis. Stebėjo, kur kokie augalai auga, grupavo pagal rūšis (spygliuočiai ar lapuočiai), pagal stiebus, aiškinosi augalų prisitaikymą prie gyvenamosios aplinkos sąlygų. Atlikti tyrimai atskleidė, kad patirtys lauke mokinius skatina labiau puoselėti aplinką. 

 Tyrinėjant gyvąja gamtą abejingų nelieka. Stebėti gyvūnus pradėjome nuo pačių mažiausių, tokių kaip vabzdžiai, vabalai. Pamatę tikrus vabalus mokinukai domėjosi, kur galima ieškoti reikiamos informacijos apie juos. Grupavome naminius ir laukinius gyvūnus. Analizavome gyvūnų prisitaikymą prie gyvenamosios aplinkos sąlygų, grupavome, kurie gyvūnai užmiega žiemos miegu, kurie ne. Daugiausiai emocijų sukėlė temos apie augintinius. Skaičiavome, kiek ir kokių augintinių turi mūsų klasės mokiniai, darėme diagramas, piešėme, fotografavome, dalyvavome ir net laimėjome įvairiuose konkursuose apie gyvūnus. 

 Įdomu buvo stebėti orus. Trečiokai domėjosi: kada būna bobų vasara? Šis klausimas paskatino stebėti  ir fiksuoti orų permainas, mokytis  pildyti „Orų kalendorių“. Mokiniai buvo pastabūs ir fiksavo orų permainas. Išmoko atpažinti įvairias kritulių rūšis (lietus, sniegas, kruša, šlapdriba), kitus gamtos reiškinius (vėjas, rūkas, rasa, šerkšnas, plikledis). Kuo daugiau žinių - tuo daugiau klausimų. Vaikai  klausė: kodėl lietų keičia šlapdriba, sniegas? Kaip keliauja vanduo? Norint sužinoti atsakymus, mokiniai buvo skatinami pagal pateiktas instrukcijas atlikti bandymus. Pavyko savarankiškai atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, padaryti išvadas. Paklausus apie veiklos metu patirtus įspūdžius, daugelis mokinių atsakė, jog įspūdžiai yra puikūs. 

 Matematikos pamokų metu mokiniai atliko praktinį daiktų  matavimą sąvaržėlėmis, pieštukais,  sprindžiais, sieksniais, žingsniais, metrais. Grupėse labai kruopščiai vykdė matavimus, kiek mililitrų skysčio yra kiekviename inde. Tyrimų duomenis fiksavo duomenų lapuose, apibendrino, darė išvadas. Masės matavimo vienetų mokėmės sverdami įvairius daiktus. Pasvėrę savo kuprines, apskaičiavome, koks turėtų būti kuprinės svoris, padarėme išvadas kaip išvengti laikysenos sutrikimų. 

 Pastebėjau, kad mano mokiniai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų. Toks mokymas reikalauja bendrų pastangų, visų įsitraukimo skatina būti aktyvius, laimingus, leidžia gauti žinių per praktiką. Ypač svarbi refleksija. 

 Patyriminis ugdymas akcentuoja ne žinias, o patirtį. Kuo daugiau patirties, tuo geresni įgūdžiai.

 

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Lina Stasiulevičienė

 

Adventas

 Adventas

 Prasidėjo adventas – gražiausias, paslaptingiausias ir prasmingiausias prieškalėdinis laikotarpis. Tai fizinio bei dvasinio apsivalymo, stebuklingos ramybės ir taikos metas, pasiruošimas Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei – Kalėdoms. Adventas  - geriausias laikas gėrio paieškoms savyje, aplinkoje, pasaulyje. Pirmąjį Advento sekmadienį mes įžengėme į ypatingą laiką. Uždegėme laukimo ir budėjimo, susivaldymo ir atsižadėjimo, susitaikymo su savimi, su artimu ir su Dievu žvakę. Visą dėmesį sukoncentravome į vieną žodį. Budėkite! Ką tai reiškia? Kai mes budime ir laukiame Jėzaus, tai neužmerkiame akių. Budėti tai reiškia nemiegoti. Užsidegti šviesą ir laukti, kol draugas ar svečias ateis. Budėti – matyti ir išgirsti aplink kitus žmones ir gyvūnus, kuriems reikia pagalbos.

 Pasinaudokime šiuo gražiu ir šiltu laikotarpiu, pripildykime  savo sielą ramybės, meilės, gražių jausmų. Nugalėkime savyje blogį, uždekime gerumo šviesą savo širdyje ir ją dovanokime visiems, kurie gyvena šalia… Tik dalindamiesi gerumu mes būsime tinkamai pasiruošę Kristaus gimimui ir prie šventinio stalo galėsime sėstis didžiuodamiesi savimi: aš tai padariau, padariau pasaulį šviesesnį. 

Tikybos mokytoja Vida Greičienė

Papildoma informacija