Naktiniai Molavėnų piliakalnių atradimai

Naktiniai Molavėnų piliakalnių atradimai

 Gamta - vienintelė vieta, kuri atgaivina tiek kūną, tiek dvasią, o mintys čionai tampa lengvos ir atsiriboja nuo visų kasdieninių rūpesčių bei įsipareigojimų. Todėl spalio 16-tą Nemakščių Švč. Trejybės ateitininkų kuopa leidosi į penkių kilometrų naktinį žygį po Molavėnų piliakalnių daubas ir kalnus pasigrožėti rudeninės gamtos egzotika ir atrasti Molavėnus iš naujo, jiems apsigaubus nakties šydu.

 Po darbingos savaitės savaitgalį pradėjome nuo pasėdėjimo gamtoje vienas su kitu, patys su savimi. Laikrodžiams mušant septintą valandą vakaro, dešimt ateitininkų, pasiruošusių neeilinei kelionei, susirinko gimnazijos kiemelyje, o vėliau iš jo autobusu pajudėjo kelionės tikslo link. Pasiekus Molavėnų piliakalnių pradžią, smalsiai ir gerai nusiteikusius ateitininkus pasitiko Švč. Trejybės ateitininkų kuopos globėja Vida Greičienė ir Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius. Prieš leisdamiesi į kelią, uždegėme keturis deglus takui apšviesti, aptarėme būsimą kelionę ir mažais žingsneliais pėdinome paskui V. Greičių, kuris vos tik prasidėjus žygiui jo dalyvius supažindino su naudinga, įdomia ir tikrai mums mažai žinoma informacija apie vietovę, kuria ruošėmės keliauti. Legendomis ir padavimais apipinti iki šių dienų puikiai išsilaikę piliakalniai tyrinėtojams atveria vis naujus, dar niekam nežinomus didvyriškų protėvių kovų su užkariautojais istorijos fragmentus, kuriuos mums papasakojo ekologas. Molavėnų piliakalnių kompleksas ypatingas savo kilme, dydžiu, sudėtingu inžineriniu įrengimu. Ledynmečių upių tėkmių suformuotame moreniniame slėnyje gausu senovės baltų gyvenamųjų teritorijų ir gynybinių įtvirtinimų, taip pat čia yra amfiteatro pavidalo įduba, žmonių vadinama „Lukošienės bliūdu“. Į dešinę nuo amfiteatro stūkso pirmasis Molavėnų piliakalnis, kurį iš trijų pusių supa Šešuvis ir pažliugusi pelkėta pieva. Senesnieji šio krašto žmonės yra pasakoję, kad pelkėtoje pievoje aptikę buvusios kūlgrindos pėdsakų. Keliaudami aplankėme kitą saugojamą objektą - šimtametį ąžuolą, o prie mitologinio Skirtinio akmens nusprendėme grįžti dieną. V. Greičius nepaprastai įdomiai papasakojo apie kadaise čia buvusią Pilėnų pilį ir jos šturmą, narsius lietuvius, gynusius šią pilį nuo kryžiuočių, tačiau nematydami vilties atremti jų puolimus patys pasirinko mirtį ir susidegino. Sužinojome ir dar daugiau faktų. Ekologas netgi parodė ir papasakojo apie tai, kaip bitės išgyvena visą žiemą, kaip jos maitinasi ir apsisaugo nuo šalčio, negana to, parodė net paties avilio vidų! Aplankėme ir Pašešuvio bendruomenės namų aplinką ir sužinojome šiek tiek anksčiau čia buvusio dvaro istoriją. Nuėję nemažą atstumą, galiausiai parvykome į vietą, iš kurios ir pajudėjome. Stovyklavietėje užkurtas laužas, puodelis arbatos bei vaišės pastūmėjo prisiglausti prie vienas kito arčiau, pasišnekučiuoti, pasidalinti susikaupusiais įspūdžiais. Malonia gaida pabaigę vakarą, ateitininkai atsisveikino ir palinkėję visko, kas geriausia, išvyko į šiltus namus.

 Nuoširdžiai dėkojame Švč. Trejybės ateitininkų kuopos globėjai Vidai Greičienei, suorganizavusiai neužmirštamą žygį, o Vaidui Greičiui už tai, jog šią kelionę ir joje gautą informaciją ne tik apie istoriją, bet ir apie mus supančią augaliją dar ilgai išlaikysime atmintyje. Ačiū dalyvavusiems ateitininkams, kurie nepabūgo šaltuko ir stiprių vėjų. Su Dievo pagalba  kibsime į tolesnius darbus, kuriais stengsimės skleisti gerumą bei meilę aplinkiniams.

Gabrielė Paniulaitytė, jaunoji žurnalistė, žygio dalyvė

 

Jaučiamės pakylėti

Jaučiamės pakylėti

 Spalio 16 d., penktadienį, Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazistai kartu su istorijos mokytoja Roma Matikoviene vykome į Daugėliškių miške esančio Pažintinio tako, skirto partizaninio karo istorijai atminti, atidarymo iškilmes.

 Šventėje dalyvavę Seimo nariai, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, vicemerė Gitana Rašimienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, jaunieji šauliai, mokytojai, mokiniai iškiliai žygiavo eisenoje Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios link, kurioje vyko šv. Mišios už Lietuvos laisvę ir kovose žuvusius laisvės kovotojus. Po mišių vykome apžiūrėti naujai įrengto pažintinio tako. Taką įkūrė Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis kartu su jaunaisiais šauliais ir Ariogalos gimnazijos mokiniais. Jų idėja buvo mus supažindinti su mūsų tautos pasipriešinimo okupacijai istorija.

 Eidami istoriniu mišku galėjome aplankyti Daugėliškių Prisikėlimo partizanų apygardos štabo bunkerį, archyvo vietą, 1945 m. Jaugelio būrio partizanų žuvimo vietą ir ryšininko Albino Kęstučio Bersėno sodybą. Po paminklo šventinimo ir susitikimo su laisvės kovų dalyviais visų laukė šilta ir gardi košė. 

 Jaučiamės pakylėti, jog galėjome labiau susipažinti su savo krašto istorija, o dar labiau, kad patys galėjome apžiūrėti bunkerį, taip pat įsiamžinti nuotraukose su Lietuvos partizanais.

Evelina Kybartaitė, III gimn. klasės mokinė

 

Papildoma informacija