„Kūrybinių partnerysčių“ idėjų įkvėpti...

 

„Kūrybinių partnerysčių“ idėjų įkvėpti...

 

                 Praėjusiais mokslo metais mūsų, Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos, 6 kl. mokiniai dalyvavo respublikiniame „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Visa metų veikla suteikė „sparnus“ ne vienam mokiniui: kiekvienas turėjo galimybę atskleisti savąjį „aš“, atrasti naujų idėjų ir jas realizuoti. Kūrybos agentas ir kūrybos praktikas, dalyvavę pamokose, įvairiuose užsiėmimuose, padėjo ugdytiniams į daugelį dalykų, o ypač į save pažiūrėti kitaip. Atrastas kūrybinis džiaugsmas skatino dalyvauti  projekto tęsinyje, o kol sužinosime, ar patekome į kitą etapą, nutarėme patys imtis kūrybiškos veiklos. Matematikos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Griškienė, biologijos mokytoja Rasa Nekrošiutė ir lietuvių kalbos mokytoja Elena Vaitkuvienė pasiūlėme vesti integruotas pamokas netradicinėje aplinkoje, todėl praėjusį penktadienį su dabartiniais septintokais vykome į Molavėnus, kur vedėme pamokas „Kaip gyveno mūsų protėviai?“

                 Atvykusius pasitiko vaidilutės, saugančios ugnį, ir krivių krivaitis, kuris ne tik pasveikino, bet ir liepė prisiekti, kad svečiai gerbs ir mylės šias protėvių žemes. Atsirado ir riterių, pasirengusių ginti ir vaidilutes, ir šventąją ugnį. Aptarę J. I. Kraševskio romano „Kunigas“  ištraukų tematiką, vertybes, susipažinę su Pilėnų atradimo versijomis, skirstėmės į 3 grupes, kurios atliko įvairias veiklas: vieni kūrė scenas, maldą-kreipimąsi į Ąžuolą, kiti ieškojo, tyrinėjo augalus, aiškinosi jų  svarbą senovės lietuvių gyvenime, treti kūrė uždavinius panaudodami duomenis apie šią vietovę, tyrinėjo, kiek žmonių galėjo gyventi tokioje teritorijoje ir kt. 

                Grupių susitikimas vyko prie ąžuolo, tačiau pakely visų laukė pirmosios grupės parengtos staigmenos: kelio užtvėrimas, reikalavimas įrodyti, kad atvykėliai - geranoriai lietuviai. Vėliau visi stebėjo vaidilutės pagrobimo sceną, kreipėsi į Ąžuolą, dainavo dainas apie jį. Kiekvienas pristatė savo nuveiktus darbus, išsakė mintis, įvertino tokių pamokų naudą, išsakė jausmus, įgytas patirtis. 

 

              „Būdama Molavėnuose lengvai įsivaizdavau ir jaučiau Pilėnų dvasią“, „Vaikščiodama įsivaizdavau visą mūšį, lietuvių išgyvenimus, paskutines akimirkas. Draugų suvaidintos  scenos privertė susimąstyti, surimtėti...“, „Vaidindamas jaučiausi  tikru lietuviu, kovojančiu su kryžiuočiais“, „Nors Molavėnuose buvau ne kartą, bet tik dabar susimąsčiau, kad vaikštau tomis vietomis, kur mūsų protėviai gyveno, kur vyko svarbūs įvykiai...Tikiuosi, kad čia tikrai kovojo Margirio žmonės...“,- tai mokinių atsiliepimai apie šias netradicines pamokas. Dėl to ir verta kūrybiškai dirbti.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Elena Vaitkuvienė

Akimirkos


 

Papildoma informacija