Vienuoliktokų krikštynos

Vienuoliktokų krikštynos

 Kada tampama tikru savo mokyklos bendruomenės nariu ir patriotu? Žinoma, šis kelias nėra paprastas, bet jo pradžią žymi jaudinanti diena vienuoliktokams ir didžiulė šventė dvyliktokams. Tai – krikštynos! Šį kartą dvyliktokai atsižvelgę į situaciją pasaulyje paskelbė mobilizaciją į Trečiąjį Pasaulinį karą, kuriame šauktiniais tapo vienuoliktokai. Rugsėjo 26 dieną buvo numatytos pratybos, kurių metu išbandyta šauktinių tiek fizinė, tiek dvasinė parengtis. 

 

 Pirmosios trys pamokos - tarsi tyla prieš audrą. Tačiau trečiosios pabaigoje per mokyklos radiją suskambo aliarmas ir vienuoliktokai buvo sukviesti pas auklėtoją, kur jiems suteikti nauji vardai, išdėstytas instruktažas, visi pažymėti specialiomis šauktinių raidėmis „F“,  atimtos kuprinės, o vietoj jų garbingai įteiktos paprastos medžiagos skiautės (išradingumas kare svarbus dalykas). Visą dieną linksmai stebėjome vienuoliktokus, kurie didvyriškai kentė sunkius mūsų, dvyliktokų,  išbandymus. 

 Kaip ir buvo suplanuota, vakare prasidėjo pratybos. Prie mokyklos surišti stovėjo tik stipriausieji vienuoliktokai, nes silpniems čia vietos nėra. Taip prasidėjo žygis miestelio pušyno link, o kelyje buvo visko: kiaušinių, miltų, pačių vienuoliktokų pagaminto silkių užpilo. Koloną lydėjo dainos bei šūksniai. Įėjus į specialiai dvyliktokų paruoštą karinę bazę „Geležinė pušis“, išrikiuotieji vienuoliktokai paragavo rūgštaus gėrimo, tai suteikė jėgų įveikti ruožą, kuris prasidėjo stačia įkalne. Reikėjo greitai užkopti ir nušuoliavus žemyn maišais iki pagrindinės virtuvės pasivaišinti specialiu daviniu. Tiesa, ne kiekvienas šį davinį suvalgė dėl jo nepakartojamo skonio, bet  paragavo visi. Pasistiprinę vienuoliktokai ištvermingai čiuožė žemyn nuo kalno per aliejaus upes ir supuvusių obuolių kalvas. 

 

Toliau jų laukė valios stiprybės išbandymas –  plikomis rankomis vieni kitiems turėjo siųsti tikras smegenis. Per pirmąjį ratą girdėjosi daug šūksnių, bet jų su kiekvienu ratu vis mažėjo ir taip vienuoliktokai pasiruošė visokiems šlykštiems gyvenimo atvejams. 

 Taip pat buvo tikrinamos fizinės galimybės, tad šauktiniams teko lįsti ir šokinėti per padangas. Be to, visur tiško supuvę obuoliai, o neklusniems vienuoliktokams oru buvo siunčiami dar ir įvairūs „krituliai“ – aliejus, skysta košė, miltai, kiaušiniai, tad galiausiai jų plaukai buvo palepinti pagal mūsų kariuomenės taisykles ir įtrinti svogūnų kauke. Tačiau visos kliūtys buvo didvyriškai įveiktos.

 Kaip visada vienuoliktokai neliko skolingi: jų gudrioji auklėtoja reikiamu momentu iš savo storojo lietpalčio išsiraukė kerštui paruoštus švirkštus, pilnus silkių užpilo. Išmaudę ne tik dvyliktokus, bet ir saviškius, vienuoliktokai vis tiek pakluso vyriausiems bazės vadams ir prisiekė, kad ištikimai tarnaus savo mokyklai. Taigi, iškilmingai ir su didingu kvapu baigus mokymus buvo aišku, kad prieš tai buvę dar nedrąsūs ir mūsų, dvyliktokų,  akyse maži vienuoliktokai tapo didžiais savo mokyklos kariais, kurie sugebės įveikti mokslus ir yra verti vyresniųjų vardo. 

Rūta Visockytė (IVg kl.), „Žurnalistų klubo“ narė

 

Kur glūdi žmogaus stiprybė: jėgoje ar prote

Bibliotekoje vyko I gimnazijos klasės kolektyvo diskusija "Kur glūdi žmogaus stiprybė: jėgoje ar prote?"

 Diskutuojant siekta formuoti sampratą, kad jėga nėra tinkamas problemų sprendimo būdas. Būtina išmokti įsiklausyti į kitų žmonių nuomonę, ją gerbti. Ir svarbiausia – ugdyti gebėjimus ieškoti ir rasti kompromisų, nes tik šitoks kelias yra priimtinas kultūringų žmonių bendruomenėje išspręsti problemą.

 Diskusijoje dalyvavo 22 mokiniai. Jie susiskirstė į dvi grupes: jėgos ir proto šalininkus. Rengtasi iš anksto kuriant situacijas, kaupiant argumentus. Prasidedant pokalbiui gimnazijos psichologė Kristina supažindino jaunuolius su rekomenduojamomis  konfliktų sprendimo strategijomis. Tokia informacija irgi padėjo argumentuoti proto pirmumą ginantiems mokiniams. Pokalbis vyko intensyviai. Kaip ir tikėtasi, argumentų pritrūko jėgos šalininkai, jie buvo priversti pasiduoti.

 

  Apibendrinant diskusiją permąstyti stiprieji argumentai, padaryta išvada, kad jėga problemos neišsprendžiamos. Teisingas, priimtinas kelias – protas ir gera valia.

 Klasės auklėtoja Adelė B. pakvietė mokinius diskusijoje rastus gerus sprendimo būdus būtinai taikyti realioje situacijoje – juk intensyvi mūsų kasdienybė dažnai pareikalauja pagarbos, įsiklausymo, geranoriškumo. Tuo vadovaujantis įvykiai, konfliktai įgauna gerą intensyvios veiklos, gražaus, džiuginančio bendravimo spalvą.

                                                                                                                    I g. Kornelija Būtytė

Papildoma informacija