Jauki adventinė popietė klasėje

Jauki adventinė popietė klasėje

 Adventas – laukimo, rimties ir susikaupimo metas prieš Kalėdas. Tai laikotarpis, atnešantis gėrį, ramybę, atveriantis kelią žmogiškajai bendrystei bei pripildantis širdį skaidriausių emocijų. Laikas, kai susimąstome, ką reiškia laukimas šiame skubėjimo amžiuje.

 Kalėdų laukiame visi, ne išimtis ir II g. klasės mokiniai, surengę tradicinę adventinę popietę savo klasėje. Ši adventinė popietė buvo tikriausiai pati jaukiausia gal dėl to, kad mes jau tapome vyresni ir mūsų mintys bei darbai prasmingesni. Jos metu išsiaiškinome, kas per savaitę buvo mūsų angelais globėjais, iš mažų spalvotų popierėlių dėliojome dėliones ir palinkėjimus savo draugams. Džiugu, kad kiekvienas turėjo galimybę kažką prasmingo pasakyti savo draugui artėjančių švenčių proga. Maloniai nustebino ir klasės auklėtoja V. Baltrušaitienė, sugalvojusi, kad kiekvienas iš savo ant popieriaus apvedžiotų ir iškirptų pėdų ir plaštakų turime pasidaryti  briedžius. Ant jų ragų rašėme palinkėjimus savo artimiesiems ir parnešėme sušildytus jaukumu į namus. Smagu buvo ir tai, kad šie briedžiai rogėse, kurias padarėme patys, gražindami gimnazijos aplinką, paliko mums po mažą staigmenėlę.

 Taigi, susišildę meile ir jaukumu prie bendro vaišių stalo, aptarę nuveiktus darbus, namo grįžome kupini gėrio ir vilties.

                                                                                               Lijana Čepkasova, II g. klasės mokinė

 

Pavargę, bet laimingi

Pavargę, bet laimingi

 Gruodžio 13 dieną šeštokai nepabūgo šalto vėjo ir vyko į Kauną. Aplankėme IX fortą, Vytauto Didžiojo karo, Tado Ivanausko zoologijos ir Velnių muziejus.

 Pirmiausia aplankėme IX forto muziejų. Gidė vedžiojo po klaidžius požemius, aprodė karcerius, pasakojo apie forto atsiradimą ir jo gyvavimą. Įdomiausia buvo apžiūrėti kalinių ir tremtinių rankdarbius, daiktus, relikvijas bei nuotraukas. 

 Taip pat daug įspūdžių paliko Vytauto Didžiojo karo muziejus. Vienas iš įspūdingiausių eksponatų - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuoto lėktuvo „LITUANICA“ nuolaužos. Berniukus, žinoma, viliojo daugybė ginklų. Džiaugėmės, kad galėjome nusifotografuoti su kareivio apranga. 

 Velnių muziejuje pamatėme eksponatų iš įvairių pasaulio šalių. Nustebino mediniai, akmeniniai, stikliniai ir kitokie velniai velniukai. Patiko velniai iš paprastų medžio šakų, šaknų, egzotinių šalių dirbiniai. Net negalvojome, kad velnias visur toks „populiarus“. 

 Pabaigoje aplankėme Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Nors jau buvome pavargę, bet tai, ką čia pamatėme, pakėlė visus ant kojų. Nustebino eksponatų gausybė, įvairovė. Nuo jų raibo akys  ir sukosi galvos . Net neįsivaizdavome, kad čia rasime  įvairiausių eksponatų - nuo mažiausio vabalėlio ar kiaušinio iki aukščiausio gyvūno – žirafos. Visur vienas kitam tik ir sakėme: „Ateik,  pažiūrėk!“, „Atbėkit čia!“,  „ Ar matėt šitą?“ ir t. t.  

 Grįžome pavargę (muziejuose praleidome net 6 valandas!), bet tikrai laimingi ir kupini neišdildomų įspūdžių. Tikimės įgytas žinias panaudoti pamokų metu. Už šią ekskursiją nuoširdžiai dėkojame direktorei Irenai Jankevičienei, vairuotojui Algiui  ir, žinoma, mūsų klasės vadovei Elenai Vaitkuvienei.                                                                       

Monika, 6 klasės mokinė

 

Papildoma informacija