Tai bent krikštynos

Tai bent krikštynos

 Rugsėjo 25-ąją, penktadienį, mūsų gimnazijoje praūžė jau ilgą laiką lauktos jauniausių gimnazistų krikštynos. Šiemet pakrikštytos net dvi klasės. II gimn. klasė paruošė linksmybes I gimn., o gimnazijos vyriausieji - jau kitais metais jų vietą užimsiantiems III gimn. klasės moksleiviams. 

 Netikėtumai mūsų jaunesniųjų draugų jau laukė nuo ankstyvo ryto. Kad mokinių pečių neslėgtų kuprinės, iš jų jos buvo surinktos, o knygos, sąsiuviniai, kitos mokymo priemonės sudėtos į maišelius. Kaklus papuošė linksmos lentelės su pravardėmis, atspindinčiomis kokias nors ypatybes. Atėjus rudeniui mokinius dažnai puola įvairiausios ligos, kad šitaip neatsitiktų I gimn. kl. mokiniams, II gimn. gimnazistai jiems davė suvalgyti po skiltelę česnako, kuri atbaidys visus virusus, ir ne tik.... Žinoma, kiekvieno kakta, paženklinta firminiu „F“ ženkleliu, jau iš tolo žaliavo ir skyrė iš kitų. Po ryto staigmenų visi mokiniai buvo paraginti eiti į pamokas, o „krikštatėviai“ toliau rezgė planus, kaip palepinti savo krikšto vaikučius.

 Skambutis, pranešęs antros pamokos pabaigą, visus I gimn. klasės mokinius sukvietė žąsele atkrypuoti į mokyklos biblioteką ir ten pasivaišinti gardėsiais bei arbata. Dar ryte jiems buvo paskirta užduotis: kiekvienas turi padaryti asmenukę su kokio nors dalyko mokytoju ir nuotrauką atsiųsti mums. Mes iš gautų nuotraukų sulipdėme prisiminimui gražų nuotraukų ir nuoširdžių palinkėjimų plakatą, kuris įteiktas abiem klasėms besišnekučiuojant prie arbatos puodelio. Iš bibliotekos mūsų draugai išėjo ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su nauja apranga, kuri krikšto dieną pakeitė mokyklinius švarkus.

 Popiet mokinių grupelėms besiburiant vidiniame gimnazijos kiemelyje pradėtos tikrosios krikštynos, kurias tiek „krikštatėviai“, tiek „naujagimiai“ sutiko gerai nusiteikę ir su nekantrumu. Čia jie turėjo atlikti įvairiausias užduotis: užrištomis akimis užvalgyti mūsų pačių virtos naminės košės, kad nepritrūktų jėgų visoms užduotims atlikti; privalėjo iš vandens, vėliau ir iš miltų burna ištraukti obuolius; užlaipinti ant suolo jie „skrido“ (pakeltasis pasijautė lyg kosmose...); kol vieni atlikinėjo šias užduotis, kiti tuo pat metu užrištomis akimis ieškojo „aukso“, žemių ir vandens pripildytuose kibirėliuose; laikydami virš galvos perpus perrėžtą butelį su vandeniu turėjo jį kuo skubiau perduoti į draugo rankas; pagaliau „naujagimiai“ slidžiu „tuneliu“ pasiekė išėjimą.  Pasibaigus užduotims laukė pats svarbiausias momentas: priesaikos davimas. Krikštijamieji pažadėjo mylėti ir saugoti savo gimnaziją, jos aplinką, darbuotojus bei mokinius, o ypač savo „krikštatėvius“ ir jų niekada nepamiršti. Viskam pasibaigus „krikštatėviai“ sulaukė atlygio už visas jiems suorganizuotas „linksmybes“.

 Gimnazistai, šiek tiek atitrūkę nuo mokslo ir penktadienio popietę pasilinksminę, kupini geriausių įspūdžių ir prisiminimų, išsiskirstė, tačiau užmegzti ryšiai dar gyvuos ilgai, o smagūs prisiminimai kels šypseną daugelio veiduose. 

Gabrielė Paniulaitytė, II gimn. kl. mokinė

Tęsėm krikštynų tradicijas

Tęsėm krikštynų tradicijas

 Penktadienį, spalio 25 dieną, gydytojų atributika pasipuošę abiturientai pasiryžo „išgydyti“ III klasės gimnazistus. Dar juos „nekrikštytus“ kaip mažus vaikus abiturientai apdovanojo seilinukais ir čiulptukais. Taip papuošti jie gimnazijoje išbuvo visą dieną ir su nekantrumu laukė po pamokų vyksiančių krikštynų. 15 val. mokyklos kiemelyje III gimn. klasės mokiniai buvo suvystyti į sauskelnes ir vorele nuvesti į tam tikrą vietą, kurioje turėjo atlikti jiems skirtą užduotį: surasti daiktus pagal duotas nuorodas.

 Atlikus šias linksmas užduotis jų laukė kita užduotis: nusileidimas nuo itin slidžios „čiuožynės“ ir nepaprastos košės valgymas. Sprendžiant iš veido išraiškų buvo galima suprasti, kad mūsų vaišės buvo labai „skanios“, tačiau tai sukėlė tik dar daugiau linksmų emocijų. Baigiantis šventei šiek tiek pavargę ir nešvarūs mūsų jaunieji draugai dar turėjo galimybę „atsigaivinti“ šaltu vandeniu, nes reikėjo perduoti dubenį vandens iškėlus rankas virš galvų. Krikštynos baigėsi priesaika, kuri garsiai nuaidėjo stadionu. Mokiniai išsiskirstė geros nuotaikos ir su šypsenomis veiduose. Taigi galima teigti, kad mūsų surengta šventė pavyko puikiai. 

Eglė Visockytė, IV gimn. klasės mokinė

 

Papildoma informacija