„Mano pasaulis – darniai Lietuvai“

„Mano pasaulis – darniai Lietuvai“

 J. V. Gėtė yra pasakęs: „Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą.“ Šią mintį paliudija jaunų žmonių siekiai būti kuo šviesesnėmis asmenybėmis, kurti savo ir gimtosios žemės rytojų, tobulėti ten, kur tik įmanoma. To puikus pavyzdys yra konkurso „Mano pasaulis — darniai Lietuvai“ dalyviai, kurie įrodė, kad gamta, jų tėvynė iš tikrųjų yra didžiulė puoselėtina vertybė, ir todėl nepagailėjo savo laiko, jėgų gilindami žinias ne tik apie tai, bet it plėsdami mąstymą apie visą pasaulį.

 Kovo 30-osios rytas penkiems gimnazistas, jų palaikymo komandai bei mokytojams išaušo kupinas jaudulio ir džiaugsmo, nes tądien laukė didžiulis iššūkis komandai — finale Valdovų Rūmuose varžytis su kitomis šešiomis stipriausiomis šalies komandomis. Aleksandro Stulginskio universiteto organizuojamas nacionalinis konkursas vyksta jau penktus metus iš eilės, tačiau šiemet buvo pirmasis kartas, kai jame dalyvavo ir Nemakščių gimnazistų komanda. 

 Vos tik atvykusių į Vadovų Rūmus dalyvių laukė ekskursija po muziejų. Po to komandų prisistatymais prasidėjo konkursas, o vėliau gudročiai rimtai kibo atsakinėti į jiems pateiktus klausimus. Konkursą stebėjo ypatingas svečias — Apaštališkojo Sosto nuncijaus arkivyskupas Pedro Lopez Quintanos, kuris perdavė Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą šio konkurso dalyviams. O nugalėtojus atvyko pasveikinti šio konkurso globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras neslėpė džiaugsmo dėl dalyvių kūrybingumo ir sąmoningumo bei tikino, kad visi čia dalyvavę yra nugalėtojai. Beje, pirmąją vietą užėmė Kauno Rokų gimnazija, antrąją — Kauno „Varpo“ gimnazija, trečiąją — Kauno Juozo Grušo meno mokykla. Mūsiškiams pavyko iškovoti ketvirtąją vietą. Kiekviena komanda gavo atminimo dovanėlių bei gardžių pyragų už įdėtą triūsą ruošiantis. 

 Dėkojame mūsų gimnazijos mokytojoms Violetai Jaškauskienei, Daliai Venckuvienei bei Irenai Mėlinienei už pagalbą, paskatinimą bei įdėtą darbą ruošiantis šiam konkursui, taip pat nuoširdų ačiū tariame ir dalyvavusiai komandai, kuri pasiryžo dalyvauti tokiame atsakingame konkurse. Ši komanda – tai pavyzdys, kaip reikia puoselėti meilę gamtai, šaliai, įrodymas, kad nereikia niekada nustoti tobulėti ir plėsti akiratį, pildyti žinių ir gebėjimų bagažą.

Gabrielė Paniulaitytė, palaikymo komandos narė

 

Pratybos Rukloje

Pratybos Rukloje

 Vos tik prasidėjusios pavasario atostogos mokiniams reiškė poilsį ir pasiruošimą, susitelkimą vienai gražiausių pavasario švenčių — Šv. Velykoms. Tačiau jaunieji šauliai kovo 21-24 dienomis dar dalyvavo pakopinėje rengimo stovykloje, kurioje 11-18 amžiaus jaunieji šauliai Lietuvos kariuomenės didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokamajame pulke Rukloje mokėsi karinių įgūdžių: rikiuotės, disciplinos, topografijos, šaudybos, ginkluotės pagrindų, mokėsi ir LŠS statutą, o po mokymų dalyvavo įskaitiniame taktiniame žygyje Ruklos miškuose.

 Išsilaipinę Ruklos poligono kiemelyje penki Nemakščių jaunieji šauliai įsiliejo į LŠ seserų ir brolių būrį ir nuskubėjo kareivinių link, kur būsimus Lietuvos gynėjus pasitiko karininkai, kariai bei vadai. Neilgai trukus visi buvome suskirstyti į savo kambarius, kad juose įsikurtume, susipažintume su savo kambario draugais. Nuo čia ir prasidėjo tikroji stovykla, kurioje spėjome pajusti kareiviško gyvenimo bei košės skonį ir iš arčiau pažvelgti į kario kasdienybę. Rimtį ir griežtą tvarką pajutome jau pirmąją dieną, kai mokėmės rikiuotės pradmenų. „Kuopa kuopoj kelt“,— tai frazė, kuri šiurpino kiekvieną užkietėjusį miegalį 06.00 val. rytais, nes ji reiškia, kad reikia visiems kilti iš lovų, bėgti skubiai ruoštis ir keliauti į rytinę mankštą, po kurios vyko rikiuotė, pusryčiai ir kita numatyta veikla. Buvusių dviejų būrių veikla sustyguota taip, kad niekas neleistų laiko veltui, tačiau jis būtų prasmingai išnaudojamas paskaitose, o iš karto po jų praktikoje. Įdomios ir sava patirtimi paremtos instruktorių paskaitos neleido snausti užsiėmimų metu, tačiau neabejoju, kad dauguma pritartų, jog įdomiausios buvo tos, kurios vestos neįprastoje aplinkoje, kaip antai miške ar lazerinėje šaudykloje, ar miške praktikuojantis ir išmėginant savo taiklumą su oriniais šautuvais, ar naktį miške stebint, kaip veikia garso ir šviesos maskavimo sistema. Laikrodžiui išmušus 22.00 val. jaunieji šauliai jau turėjo gulėti gultuose bei ilsėtis ir atgauti jėgas, išskyrus tuos, kuriems atiteko laimė budėti... Tačiau paskutinį vakarą kaip viena didelė šeima visa kuopa susirangė koridoriuje ir skaniai šveitė naktipiečius-picas, kuriomis palepino vadai, tarsi leisdami pasistiprinti prieš paskutinės dienos kulminaciją-įskaitinį žygį. Išaušus giedram pavasario rytui visi buvo rimtai nusiteikę padirbėti iš širdies. Pakilę nuo valgyklos stalų ir garsiai padėkoję valgyklos personalui, pajudėjome  ruoštis žygiui, o vėliau išžingsniavom Ruklos miesteliu į mišką, kur laukė visi smagumai. Patikros metu įtraukti visi dalykai, kurie anksčiau buvo dėstomi, tačiau stabtelėję miško pakrašty paskubomis išklausėme vieno karininko paskaitos apie tai, kaip išgyventi gamtoje praradus visus savo būtinus daiktus ir minimaliomis sąnaudomis įsikurti patrulio bazę. Grįžę į dalinį paskutinį kartą išblizginome kuopą ir būriavomės lauke. Atėjo kažkieno labai lauktas, kažkieno visai nelauktas atsisveikinimo metas, bet prieš išvykstant namo paskutinius žodžius tarė bei pažymėjimus įteikė vadai, instruktoriai ir Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. mjr. Žydrūnas Šadauskis.

 Dalyvavimas stovykloje atnešė saldžius nelengvo darbo vaisius, kuriais kiekvienas jaunasis šaulys galėjo mėgautis tiek, kiek buvo vertas. Kiekvienas grįžo praturtėjęs naujais potyriais, žiniomis, įgūdžiais ir viltimi, kad dar kartą vieni su kitais susitiks kitose stovyklose.

 

Gabrielė Paniulaitytė, jaunoji šaulė, stovyklos dalyvė

 

Kartu galime daugiau

Kartu galime daugiau 

 

 Velykų atostogos kai kuriems mūsų gimnazistams prasidėjo itin smagiai, nes vos pasibaigus penktadienio pamokoms jie nuskubėjo ruoštis išvykai į Girkalnio pagrindinę mokyklą, kur vyko susitikimas „Kartu galime daugiau“ su mokiniais iš rajono kitų mokyklų, siekiant užmegzti ir toliau palaikyti bei puoselėti draugiškus santykius ne tik tarp mokymo įstaigų, tačiau ir tarp pačių mokinių. 

 Pirmąjį vakarą maloniai sutiktiems atvykėliams leista įsikurti savo klasėse bei pasiruošti vakaro programai. Na, o vėliau visiems susirinkus, pasiskirsčius į grupes buvo paskirta užduotis sukurti savo komandos prisistatymą ir suvaidinti nurodytas situacijas. Viena rimčiausių vakaro dalių- protmūšis, sukurstęs ne vieno smalsumą bei azartą. Dar viena linksma komandinė užduotis „Karaoke party“, per kurią komandos turėjo sudainuoti savo dainas, tačiau svečiai taip smagiai leido laiką, kad net nebekreipė dėmesio, kieno eilė dainuoti, ir visi vieningai bei nuoširdžiai ir drąsiai traukė iš visos širdies jau seniai pamiltus hitus. Po naktipiečių ir pertraukėlės visi susirinko sporto salėje į tinklinio varžybas išsiaiškinti, kuri komanda yra stipriausia. Pasibaigus varžyboms dar padūkome šokių aikštelėje o kai kas jau įsirangė į savo patalus ir užsnūdo. Kitos dienos rytas prasidėjo mankšta, kad visus prabudintų ir nuteiktų žvaliai dienai. Baigiantis susitikimui vieni kitiems pagaminome šypsenėlių su geriausiais palinkėjimais ir ketinimais dar pasimatyti.

 Visa mūsų gimnazijos komanda dėkoja Girkalnio pagrindinės mokyklos organizacinei komandai, surengusiai smagų pasibuvimą, kurio metu kai kas net atradome savo naujų savybių bei gebėjimų. Toks renginys visiems dalyviams įrodė, kad kartu mes galime daugiau! 

dGabrielė Paniulaitytė, renginio dalyvė

 

Papildoma informacija