
Kitokia pamoka apie Kalėdas Bijotų Baublių muziejuje
Gražų gruodžio ketvirtosios rytą trečiokai susėdo į mokyklinį autobusą ir išvyko į Bijotų D. Poškos Baublių muziejų. Čia mus labai svetingai pasitiko muziejaus edukacijų vadovė Šegždienė Vaida. Ji aprodė visas Baublių muziejaus erdves, papasakojo jo kūrimosi istoriją. Pasirodo, tai seniausias ir mažiausias Europoje istorinis muziejus. Bet mūsų tikslas buvo Advento edukacija „Kalėdų belaukiant“. Jau paruoštoje mokymosi salėje mūsų laukė tikra vienuolė! Sustoję ratu apie vienišą degančią žvakutę, susikibę rankomis jautėme vienas kito šilumą. Atlikdami skirtas užduotis ir klausydamiesi vienuolės papasakojimo apie Advento vainiko atsiradimą, jo simbolių reikšmes, visi kartu iš eglės šakelių, šiltų žodžių ir savo išsakytų minčių „nupynėme“ simbolinį adventinį vainiką. Bepasakodama apie vainiko žvakių reikšmes, vienuolė nuosekliai perėjo į pasakojimą apie vaškinių žvakių gamybą. Susėdome prie ilgo stalo. Čia buvo jau paruošti kvepiantys vaškiniai koriai. Kiekvienas gavome po trumpą siūliuką – tai žvakės „širdelė“ – knatas. Savo delniukais ir pirštukais šildydami vašką palengva vyniojome korio plokštelę į ritinuką. Pasirodo, ne taip lengva pasidaryti žvakutę. Jau turime du adventinius atributus. Ko dar trūkstą? Ogi kalėdaičių! Šalia, ant atskiro stalo, kaito daiktas, truputį panašus į lygintuvą, truputį į keptuvę. Susidomėję klausėmės vienuolės pasakojimo apie kalėdaičių gaminimo paslaptis, stebėjome, kaip reikia kepti tokioje neįprastoje mums keptuvėje. Turėjome didelį džiaugsmą ir malonumą patys išsikepti tikrą šventinį kalėdaitį! Dar didesnis nustebimas buvo, kai edukacijoje apsilankė kunigas ir pašventino mūsų pagamintas žvakutes bei kalėdaičius. Namo grįžome su labai brangiomis ir mielomis dovanomis savo šeimai, pasisėmę ramybės ir gerumo iš muziejuje dirbančių darbuotojų bei vienuolės ir pilni dėkingumo jiems.
Mokytoja Milda Grinevičienė