PIKNIKAS liepų pavėsyje

PIKNIKAS liepų pavėsyje

Manoma, kad piknikų tradicija dar XVII a. prasidėjo Prancūzijoje, kai po medžioklės kilmingi vyrai priguldavo pailsėti, o tarnai kepdavo ant laužo mėsą ir ruošdavo jiems vaišes. Vėliau ši pramoga nusirito per visą pasaulį. Po atviru dangumi būdavo rengiamos gausios puotos su daugybe įvairiausių patiekalų, o kaip priedas prie jų būdavo pramogaujama – bendraujama, apkalbama, rengiami sąmokslai ir atskleidžiamos išdavystės. Tiesa sakant, esminiai pikniko principai nepakito iki šių dienų – jei rengiama tokia iškyla, būtini trys dalykai: gražus, vaizdingas gamtos kampelis, skanūs užkandžiai bei gėrimai ir gera kompanija.

Paisant šių pikniko principų, birželio 6 d. vienuoliktokams lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyko neįprastoje vietoje – buvusio dvaro, kuriame gyveno rašytoja Šatrijos Ragana, vaizdingoje aplinkoje. Įtaigūs gidės pasakojimai apie išskirtinę kūrėjos savybę – valingą apsisprendimą gyventi ne sau, o kitiems – paskatino mokinius susimąstyti apie savo gyvenimą ir galbūt po truputį jį keisti... Apie aukštesnių idealų siekius kalbėjomės ne atsitiktinėje vietoje, o liepų pavėsy – ten, kur mėgo vaikščioti ir mąstyti pati Šatrijos Ragana. Taigi... gėrėjomės gamta, šnekučiavomės, mėgavomės pikniko vaišėmis... ir svajojome apie prasidedančios vasaros malonumus.

Lietuvių kalbos mokytoja Jovita Radčenkienė

Ankstesnis straipsnisPaskutinio skambučio šventė
Sekantis straipsnisPradinukų patyriminė diena