
PIKNIKAS liepų pavėsyje
Manoma, kad piknikų tradicija dar XVII a. prasidėjo Prancūzijoje, kai po medžioklės kilmingi vyrai priguldavo pailsėti, o tarnai kepdavo ant laužo mėsą ir ruošdavo jiems vaišes. Vėliau ši pramoga nusirito per visą pasaulį. Po atviru dangumi būdavo rengiamos gausios puotos su daugybe įvairiausių patiekalų, o kaip priedas prie jų būdavo pramogaujama – bendraujama, apkalbama, rengiami sąmokslai ir atskleidžiamos išdavystės. Tiesa sakant, esminiai pikniko principai nepakito iki šių dienų – jei rengiama tokia iškyla, būtini trys dalykai: gražus, vaizdingas gamtos kampelis, skanūs užkandžiai bei gėrimai ir gera kompanija.
Paisant šių pikniko principų, birželio 6 d. vienuoliktokams lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyko neįprastoje vietoje – buvusio dvaro, kuriame gyveno rašytoja Šatrijos Ragana, vaizdingoje aplinkoje. Įtaigūs gidės pasakojimai apie išskirtinę kūrėjos savybę – valingą apsisprendimą gyventi ne sau, o kitiems – paskatino mokinius susimąstyti apie savo gyvenimą ir galbūt po truputį jį keisti... Apie aukštesnių idealų siekius kalbėjomės ne atsitiktinėje vietoje, o liepų pavėsy – ten, kur mėgo vaikščioti ir mąstyti pati Šatrijos Ragana. Taigi... gėrėjomės gamta, šnekučiavomės, mėgavomės pikniko vaišėmis... ir svajojome apie prasidedančios vasaros malonumus.
Lietuvių kalbos mokytoja Jovita Radčenkienė